atsinešiau brmš prie pėciaus ir trumpam apžvelgiau visą šaltinių kiekybę. daug. nusviro rankos. žinau, it’s easy if you try ir t.t., bet… tereikia pabandyti, o aš nepabandžiau.. nusviro rankos.. ir vėl bus rankraščiai tai vienam tai kitam kambary.. popierių gausybė, nx. ir vėl, jog reikia eiti, vėl rinti, ir rūšiuoti…
koliažą, su mergina , besiritančia iš oranžinio kiaušinio, derėtų pabaigti.
temperatūros nebeturiu. noris pradėti ką iš naujo. ar ilgam?
nežinau, ar esu galutinai pasveikus nuo gripo. jaučiuosi gerai, ryt nueisiu mitologijon ir nagų lako, plius, tartis dėl praktikos.
parnešė motutė pora karpių, vieną gyvą, o kitą - nebe. daužos anas maišely, ir klaiku žiūrėt į jį - pribaikit kas nors.
reikia parašyti etnopagrindų, mitologijos ir astronomijos referatus. visems turiu apmatas, tereikia prisėst ir dirbt.
reikia pabaigti tvarkyti savo medžiagą savo raštams.
kas dar? atsidūriau tumblr, nes bitė plius - seni laikai, labai apleisti ir t.t. noris anonimiško jaukaus ekshibicionizmo, ir šiap, rašyti spaudant klaviatūros mygtukus virtualiam ekrane - tai dvelkia dvidešimt pirmuoju amžiumi. be pastarojo sakinio pabaigos su patosu yra šioks toks epochos kontekstas, aplinkybės, kurios yra tiesiog būtinas šio laiko atributas, rašyti ne ant popieriaus, ir gražu čia ir dabar jį vykdyti.
mat, verčiau rašysiu virtualiai, negu nerašysiu, bet užtat ant tikro popieriaus, rašalu ar želinio tušinuko syvais.
